Pribloškianti dizainerio Kęstučio Lekecko tautinio kostiumo interpretacija  skatins dažniau puoštis tautiškumo simboliais

Kūrybinių idėjų nestokojantis dizaineris Kęstutis Lekeckas šiuolaikinės mados sekėjams pateikė staigmeną – pademonstravo, kad tautinio kostiumo elementai gali atrasti vietą šiuolaikinėje vyrų ir moterų aprangoje. Autorius įsitikinęs –mūsų šalies paveldo simboliai gali puošti tiek dalykinių kostiumų, tiek laisvalaikio aprangos, tiek gotiškojo ar net pank stiliaus aprangos mylėtojus. Prijuostės, derančios prie džinsų, marškiniai, papildantys kasdienių drabužių ansamblį, liemenės, tampančios griežtosios mados dalimi, sermėga papildanti klasikinę eilutę – tai tik keli originalūs K. Lekecko  kolekcijos elementai. Idėja tautinio kostiumo asortimentą  integruoti į šiuolaikinę madą dizaineriui kilo kuriant aprangą Lietuvos sveikatos mokslų universiteto (LSMU) šokių kolektyvo „Džigūnas“ nariams. Dizaineris pabrėžė, jog kurdamas naudojo itin aukštos kokybės audinius ir šiuolaikines technologijas. Pastarosios, pavyzdžiui, padėjo savaip perteikti rankdarbių meistrų prieš šimtmetį mėgtą kaišytinį prijuosčių audimo būdą.

„Tokia rankomis išsausta prijuostė dabar kainuotų 400 – 500 eurų. Tad, pasitelkdami naujausias spausdinimo technologijas Suvalkijoje itin mėgtą aprangos detalę interpretavome savitai“, – pasakojo K. Lekeckas.  „Artimas, gražus, nešiojamas – tokį įspūdį man sukėlė autentiškas lietuviškas drabužis. Atskirų regionų spalvos, raštai, naudota technika tapo naujo požiūrio įkvėpimo šaltiniu“, – sakė KTU Dizaino centro docentas,  medžiagų inžinerijos, technologijų mokslų daktaras K. Lekeckas. Anot jo, kolekcijoje gausu netikėtų ir nematytų aprangos derinių, padėsiančių juos pasirinksiantiesiems labiau paryškinti savo meilę bei pagarbą mūsų šalies tradicijoms ir šaknims.

Jo teigimu, kai kurios pasaulio šalys yra itin atviros savo tautinio kostiumo propagavimui. Tarkim, ne viename Japonijos mieste turistai netgi gali dienai ar kelioms išsinuomoti kimono. „Gal ir Lietuvoje ši paslauga kada nors taps madinga?“, – svarstė kūrėjas.

Pristatyti naujausius savo darbus fotosesijoje K. Lekeckui padėjo plaukų stilistė Kristina Gorodeckienė bei floristė Eglė Krencienė. Pastaroji modeliams kūrė vainikus, puokštes bei kitas ją papildžiusias detales iš kedeninės tilandsijos ar šluotelinės kochijos. „Kedeninė tilandsija tai ant medžių šakų augantis orinis augalas, dar vadinamas „ispaniškąja samana“. Paplitęs Amerikoje ir Argentinoje, lietuviškam kostiumui jis suteiktė egzotikos prieskonį“, – sakė E. Krencienė. Anot jos, ankstyvas pavasaris yra puikus metas grožėtis medžių pumpurais. Jų trapumas, spalva ir faktūra subtiliai papildo modernios lietuvaitės vainikėlį. „Lietuvoje nuo seno žmonės mėgsta parsinešti beržų žirginėlių puokštelę namo, kaip gaivos, šviežumo, gamtos pabudimo simbolį. O šluotelinė kochija savo sidabriniu pilkumu puikiai dera prie kedeninės tilandsijos „garbanų“, – pridūrė floristė.

Ypatingą aurą modeliams suteikėir K. Gorodeckienės kurtos šukuosenos, bendram modelių įvaizdžiui suteikusios lietuviškumo magijos. Įdomūs šiuolaikiniai pynimai, švelnios, garbanos ar originalus kuodelis padėjo modeliams įsikūnyti vis į kitos stilistikos tipažus, kurie visa jėga atsiskleidė ypatingoje aplinkoje – unikalioje bibliotekoje – „DesignLibrary Kaunas“.

„Tai – vienas labiausiai mūsų išjaustų projektų, kurtas su tikėjimu, kad lietuviai atras ir labiau pamils savo tautinį kostiumą“, – apie naująją projektą kalbėjo K. Lekeckas.

Tekstas: K|ristina Kučinskaitė Gruodienė
Foto: Magdalena Simutytė
Stilius: Kristina Gorodeckienė (Grožio Loftas)
Floristika: Eglė Krencienė (Gėlių Švenčių namai)
Lokacija: DesignLibrary Kaunas

Related Post

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *